Tostas

Tostui išsirenku stovėjimui tinkamą aplinką, tyrinėju žemės drėgnumą, kietumą, vandens švarumą, smėlio birumą, ledo atsparumą ir kita. Gauti tyrimo rezultatai analizuojami, ar jie atitinka išankstines sąlygas.
Jei taip:

– brendu į upę, ant kelių klaupiuosi, kišu galvą į vandenį, atsispiriu kojomis, stoviu ant galvos, rankomis pamojuoju (už tuos, kurie gimė!);

– lipu ant ledo, pašokinėju, tikrinu, ar neįlūšiu, jei tvirtas – ant kelių klaupiuosi, atsispiriu kojomis, jei iš pirmo karto nepavyksta – slidu, dar kartą bandau, stoviu ant galvos, rankomis pamojuoju (Kad jūsų gyvenimo ledas netrūkinėtų!);

– einu į rugių lauką, ant kelių klaupiuosi, atsispiriu kojomis, smengu iki akių, rankomis pamojuoju (Kad neįklimptumėt ir jūsų gyvenimas būtų derlingas!);

– pastatytas į futbolo vartus, mano komandai puolant, ant kelių klaupiuosi, atsispiriu kojomis, stoviu ant galvos, rankomis pamojuoju (Kad neužsižaistumėme smulkmenose ir matytume visumą!);

– einu į tilto vidurį, dairausi mašinų, nevažiuoja, ant kelių klaupiuosi, atsispiriu kojomis, stoviu ant galvos,kietas asfaltas  – mano kaukolės spaudas, rankomis pamojuoju (kaip tiltai tarp įvairių krantų, taip ir jūsų gyvenimas tegul būna įvairus ir laimingas,- saugiai pasiekite kitus krantus ir patirkite daug!);

– pavasaris, laiptais žemyn teka upeliai, dar likę sniego, slidu, kad nesušlapčiau galvos, užsimaukšlinu kapišoną, ant kelių klaupiuosi, bandau stotis, vieną du, trečią kartą pavyksta- rankomis pamojuoju (Kad vieną kartą paslydę, nepasiduotumėt – toliau siektumėte savo tikslų!);

– praėjo audra, medžių viršūnių nėra, tik stagarai, žolės iki juosmens, ant kelių klaupiuosi, žolės lenda į burną, akis, užsimerkiu, atsispiriu kojomis, stoviu ant galvos (kad audroms praūžus – vis dar stovėtumėt!);

– Nidoje, prie Baltijos jūros ant smėlio deginasi žmonės, saulė plieskia, nerandu kur galvos dėti, smėlyje kasu duobę, prie jos klaupiuosi, kišu ten galvą, pasiekiu dugną, atsispiriu kojomis, stoviu ant galvos, vėsu, rankomis pamojuoju (kad bet kokiose sudėtingose situacijose surastumėte išeitį!);

–  Druskininkuose, išgėrus mineralinio vandens, skauda skrandį, malūnsparnių nusileidimo aikštelėje, ant kelių klaupiuosi, atsispiriu kojomis, stoviu ant galvos, rūgštis teka pro burną, man jau lengviau, dangumi praskrenda lėktuvas, rankomis pamojuoju (jei turit problemų su sveikata – visada su savimi turėkite tablečių ir kad niekada jums netektų stotis ant galvos net ir tokioje patrauklioje vietoje kaip malūnsparnių nusileidimo aikštelė!);

– šiandien nusikirpau plaukus, prie nugenėtų medžių šakų krūvos, ant kelių klaupiuosi, atsispiriu kojomis, stoviu ant galvos, rankomis pamojuoju, iš toli atrodo lyg būčiau eilinė pliauska (nebūkit eiliniais – būkit viskuo! Ir aukščiausiame taške – niekada nesudekite!);

– sakuros pavasarį žydi, pavasarį prie jų eina minios, pavasarį nevaikai vaikiškai gaudo jų žiedlapius, kas netingi prie jų fotografuojasi. O žiemą ką? Nieką. Stovi jos be nieko prie NDG. Visi pro šalį į parodas vaikšto. (Tad – jei einate – tai ir eikite! Į kultūrą, ir teneblaško jūsų dėmesio trumpalaikės atplaišos!);

– Dažnai į bažnyčią nevaikštau, bet kartą nuėjus, už nuodėmes vietoj tris kart sveika marija gaunu stovėti ant galvos visus keturis, tai ir stoviu pirmą čia pat vietoje. (Tegul visos bažnyčios būna lengvos tavo galvelei – su kilimais, ar be kilimų, kad išsidraikę plaukai ant kilimo prie kilimo rašto derėtų! Vardan Dievo Tėvo);

– Priešais saulę – nuogas, priešais jūrą – nuogas, priešais smėlį – nuogas, priešais užjūrį – nuogas. Nuogas nuogas nuogas. (Turėk nors dalelę gėdos, žmogau – apsimauk kelnes!)