Turiu darbą. Darbas turi pietų pertrauką.
Pietų pertrauka turi 45 min., 15 minučių – pavalgyti,30 minučių – pasivaikščioti.
Turiu 3 kilometrus kelio. Per Žirmūnus.
Tą laiką dviračio taku einu prie Neries. Per Alyvų kalną ir troleibusų parką sugrįžtu atgal.
Turiu draugę. Jos vardas Grytė. Pavardė Pintukaitė. Dailininkė. Jau dvejus metus gyvena Italijoje.
Į Lietuvą negrįžta, bet išlaiko ryšį su ja. Turiu to ryšio giją ir aš.
Pasivaikščiojimo metu sustoju prie upės kranto padarau upės nuotrauką, nufilmuoju kaip ji teka.
Išsiunčiu Grytei. Lyg ant kitos pusės užrašau temperatūrą, oro sąlygas.
Prie upės nuotraukos dar pridedu vaizdų nuo kelio.
Moterims reikia gėlių, žydėjimo – tai ir tokių dalykų pridedu.
Jei nusiunčiu kokią ekskavatoriaus nuotrauką, tai atsako, kad toks yra vyriškas požiūris į gyvenimą.
Bet pagrindinis mano tikslas yra kelias (mano kelio kontūrai tarsi sumažintas Lietuvos žemėlapis) ir upė.
Besikeičianti upė, besikeičiantis kelias.
O ir šiaip – vaikščioti sveika.