Šokiai (2026)

2026

Šokis scenoje. Šokis ant įkaitusio asfalto. Tarp padangų pėdsakų. Teatro prožektorių šviesoje. Automobilių ilgųjų žibintų šviesoje. Vieni kūnai sustingę visiems laikams, kiti – judesyje. Juos jungia ne siužetas, o ritmas. Tai choreografija, kurioje grožis ir smurtas trumpam atsiduria vienoje erdvėje, o atsitiktinumas tampa choreografu. „Šokiai“ – ne apie baletą. Tai paroda apie judesį, kuris palieka pėdsaką. Kartais judesys išlieka net tada, kai kūnas jau miręs. Mirę irgi šoka. Paroda „Šokiai“ pristatyta Aritmijos festivalyje Merkinėje (2026 08) ir Nidoje per NidaOFF renginį (2026 09).

Dance on stage. Dance on scorching asphalt. Among tyre marks. In the glow of theatre spotlights. In the glare of car headlights. Some bodies are frozen forever, others are in motion. What connects them is not a narrative, but rhythm. This is a choreography in which beauty and violence briefly share the same space, and chance becomes the choreographer. “Dances” is not about ballet. It is an exhibition about movement that leaves a trace. Sometimes movement remains even after the body has died. The dead dance too.